
Darni Energetika Bendruomenėms Naujienos
1 leidimas
2010 metų ruduo
Straipsniai [1 LT]
Penki nauji programos PEE Darni Energetika Bendruomenėms projektai
projektas Energetika Merams remia Palaikančias Struktūras
ENESCOM - Bendruomenių Energetinė Tapatybė
come2CoM dalinasi miesto darnios energetikos strategijomis
Växjö - “Žaliausias miestas“ gali pasiekti dar daugiau!
DEB_Miestas remia Darni Energetika Bendruomenėms savivaldybes
ENNEREG "Regionai 202020"
Nutiesiant kelią Darniai Energetikai Europoje
“Žaliausias miestas“ gali pasiekti dar daugiau! Sėkmingo Växjö (Švedija) Darnios Energetikos Veiksmų Plano pavyzdys
Autorius: Katrin JULLIEN, come2CoM Project Coordinator (2010-11), Germany / Meike LÖHR, come2CoM Project Coordinator (2011-2012), Beratungs- und Service-Gesellschaft Umwelt mbH, Germany - Email
Vertėjas: Mindaugas SAKALAUSKAS, projektas Energetika Merams, Kauno Regioninė Energetikos Agentūra, Lithuania - Email
Projekto come2CoM esmė – Merų Pakto iniciatyvos reklamavimas siūlant pagalbą rengiant Darnios Energetikos Veiksmų Planą. Duodamas interviu projektui come2CoM, Henrikas Johanssonas, Växjö miesto aplinkosaugos specialistas, pabrėžia Energetikos Veiksmų Plano svarbą kovojant su klimato kaita.
Växjö “Žaliausias Europos miestas”.
come2CoM: Växjö mieste buvo nuveikta daug darbų mažinant CO2 emisijas. Kodėl “žaliausias Europos miestas” pasirašė Merų Paktą ir parengė Darnios Energetikos Veiksmų Planą?
Henrikas Johanssonas: Pagrindinė idėja yra, kad savivaldybės parodo norą siekti didesnių iššūkių nei yra nustatyta ES klimato tiksluose. Ir netgi jei Växjö miestas jau pasiekė šiuos tikslus, mes vis tiek manome, kad labai svarbu parodyti, jog CO2 emisijų sumažinimas 20 % nėra pakankamas ir įmanoma siekti daugiau. Mūsų nuomone rengiant DEVP jums nereikėtų išradinėt naujų dalykų. 2007 metais, mes paskyrėme vietinio klimato komisiją Växjö mieste norėdami sužinot ką reikia daryti norint mūsų miestui įvykdyti užsibrėžtus tikslus. Galutinė komisijos ataskaita buvo panaudota kaip DEVP. Sekančiais metais, mes vėl rengsime energetikos planą Växjö miestui, kuris pakeis (atnaujins) esamą DEVP

Växjö “Žaliausias Europos miestas”.
come2CoM: Växjö mieste buvo nuveikta daug darbų mažinant CO2 emisijas. Kodėl “žaliausias Europos miestas” pasirašė Merų Paktą ir parengė Darnios Energetikos Veiksmų Planą?
Henrikas Johanssonas: Pagrindinė idėja yra, kad savivaldybės parodo norą siekti didesnių iššūkių nei yra nustatyta ES klimato tiksluose. Ir netgi jei Växjö miestas jau pasiekė šiuos tikslus, mes vis tiek manome, kad labai svarbu parodyti, jog CO2 emisijų sumažinimas 20 % nėra pakankamas ir įmanoma siekti daugiau. Mūsų nuomone rengiant DEVP jums nereikėtų išradinėt naujų dalykų. 2007 metais, mes paskyrėme vietinio klimato komisiją Växjö mieste norėdami sužinot ką reikia daryti norint mūsų miestui įvykdyti užsibrėžtus tikslus. Galutinė komisijos ataskaita buvo panaudota kaip DEVP. Sekančiais metais, mes vėl rengsime energetikos planą Växjö miestui, kuris pakeis (atnaujins) esamą DEVP.
come2Com: Vietinių rėmėjų įtraukimas – svarbi DEVP įgyvendinimo dalis. Kokie vietiniai rėmėjai buvo įtraukti į DEVP rengimą ir kaip?
Henrikas Johanssonas: Mūsų DEVP buvo rengiamas ilgą laiką bei yra “Jokio iškastinio kuro Växjö mieste” programos dalis. Kai programa buvo priimta dešimtame dešimtmetyje labai svarbus buvo politikų, įmonių, bendruomenių, universitetų bei miestiečių pritarimas. Šis bendras pritarimas buvo pasiektas seminarų, diskusijų stalų ir kitų priemonių dėka. Vietinio klimato komisiją sudarė savivaldybės, energetikos įmonės, Pietryčių Švedijos energetikos agentūros, universitetų ir kitų vietinių įmonių atstovai. Buvo surengta daug susitikimų, kuriuose ekspertai dalinosi sukaupta patirtimi.
come2Com: Regis Växjö miestas iki 2030 metų pasieks, kad jame nebūtų naudojamas iškastinis kuras. Labai sudėtinga pasiekti CO2 emisijų sutaupymą transporto sektoriuje. Kokių veiksmų imsitės šiame sektoriuje?
Henrik Johansson: Växjö planuojamas tikslas iki 2030 metų mieste nenaudoti iškastinio kuro. Tai pasiekti yra sudėtinga žinant, kad 80 % visų emisijų išmetama transporto sektoriuje. Kadangi likusi emisijų dalis skleidžiama „lokaliai“ buvo lengviau pasiekti gerus rezultatus, nei tai reikės padaryti transporto sektoriuje. Savivaldybė negali nuspręsti kokio tipo transporto priemonės ar kuro tipas gali būti naudojamas. Tačiau mes galime skatinti geruosius pavyzdžius – palengvinti žmonėms susisiekimą dviračiais. Nuo 2012 metų mes pradėsime rinkti biologines atliekas iš gyvenamųjų namų ir naudosime jas biodujų gamybai. Biodujos bus naudojamos kaip kuras miesto autobusams. Be abejo tai sumažins CO2 emisijų sklaidą tik 1-2 %. Taigi vietiniame lygmenyje mes turime dirbti keisdami žmonių elgesį, mąstyseną bei įpročius, tačiau mums vis tiek yra reikalinga valdžios ir ES įstatyminė pagalba. Labai ambicinga tai pasiekti iki 2030 metų, bet situacija per kelis metus gali stipriai pasikeisti.
CO2 emisijos ir ekonomikos kilimas Växjö mieste. 





